Laba diena, šį savaitgalį pavyko sudalyvauti labai šauniame žygyje šiaurinės Žemaitijos krašte. Keliavome septyniese susibėgę iš įvairių Lietuvos kampelių. Kelionės pradžia Žagarės miestelyje, kur dalis atvykome autobusu, dalis senu golfuku į kurį sumetėme savo sunkias kuprines, taip smarkiai palengvindami kelionę. Taigi, keletą valandų pasisukiojome po minėtąją Žagarę, apėjom dvarą, žirgynus, užklydom į baltutę Senosios Žagarės šv. Petro ir Povilo bažnyčią, joje dar įlindom į kriptą kur guli Barboros Žagarietės karstas. Apie ją kažkiek papasakojo sutiktas bažnyčios prižiūrėtojas, sako buvo Barbora labai geros širdies ir rūpinosi visais, kuriems tik reikėjo pagalbos, tačiau mirė sulaukusi vos dvidešimties. O mirė, kaip prižiūrėtojas sakė, gelbėdama savo skaistybę iššoko pro langą. Vietos žmonės tiki jos stebūklingomis galiomis, meldžia sveikatos, gerų egzaminų rezultatų ar dar ko:) Prieš paliekant Žagarę užklydome į sodybą, kurioje stovi turbūt daugeliui iš nuotraukų matytas namas apkaltas visokiais bliūdais. Tik dabar didelė dalis puodų nurinkti ruošiantis remontui, mat, sako, šalta žiemą pasidarė po to, kai kažkoks traktorius atsitrenkė į sieną. Šeip gan įdomi viečikė, tarp eksponatų turi bulvių maišą su svastika ir dar turi kažkokią šventą žydų knygą. Istorija su fotografijomis tęsiama…